Loading...

Image Alt

Rėmėjams

Pelno mokesčio lengvata


Kas tai ir kaip veikia pelno mokesčio lengvata filmų gamybai?

Pagrindinis pelno mokesčio lengvatos tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies  ir užsienio filmų gamintojams ir  galimybę Lietuvos įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiama galimybė Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30% filmo gamybos biudžeto Lietuvoje sumos.

Lengvatą verslas neretai dar painioja su parama kinui, tačiau tai – dvi skirtingos, nors abi gyvybingos priemonės. Lengvata filmų gamybai yra finansinis instrumentas: dalį pinigų, kuriuos verslas bet kuriuo atveju išleistų mokesčiams, skiria kino gamintojams, o mainais gauna finansinę naudą – nuolaidą mokėtinam pelno mokesčiui. Tuo tarpu teikiant tiesioginę paramą, ji tarnauja kaip rinkodaros priemonė, nes bendrovė minima filmo komunikacijoje.

Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma.

Mūsų šalyje įgyvendinami šalies ir užsienio filmų gamybos projektai ne tik augina Lietuvos kino industrijos profesionalumą, bet turi ir tiesioginį poveikį šalies ekonomikai – per sumokamus mokesčius bei didėjantį darbuotojų užimtumą su kinu tiesiogiai nesusijusiuose sektoriuose: viešbučių, maitinimo, prekybos, pramogų ir kituose. Tą patvirtino ir Lietuvos kino centro užsakymu atlikto mokesčių lengvatos ekonominio poveikio tyrimas.

„Verslui šis instrumentas tereiškia vieną sutartį, vieną pavedimą ir vieną užpildytą eilutę mokesčių deklaracijoje. Šių paprastų veiksmų atnešama nauda – didžiulė. Įmonei ji tiesiogiai pasireiškia per pelno mokesčio sumažinimą, tačiau realus jos poveikis – kur kas platesnis. Tai investicija į visos kūrybinės industrijos tobulėjimą, šalies ekonomiką ir jos konkurencingumą tarptautinėje kino gamybos arenoje“, – teigia Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos ar užsienio kino kūrėjams suteikta bendra parama, kuriai gali būti taikoma lengvata, gali siekti 30 proc. visų filmo gamybos išlaidų. 2014-2018 metais ši dalis sudarė 20 procentų.

Kokia nauda investuotojams?

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui. Ši lengvata pasireiškia:
1) apmokestinamųjų pajamų mažinimu dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų;
2) pelno mokesčio sumažinimu dėl filmo ar jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų.

Kas gali teikti paraišką?

Dėl galimybės pasinaudoti mokestine lengvata gali kreiptis Lietuvos filmo gamintojas, gaminantis nacionalinį, bendros gamybos bei užsakytą filmą ar jo dalį. Paraiška gali būti teikiama dėl šių kategorijų filmų gamybos:

  • Vaidybinio, dokumentinio ir animacinio ilgametražio ar trumpametražio filmo gamybos;
  • Animacinio kelių dalių filmo gamybos (kai bendra filmo trukmė yra ne trumpesnė nei 24 minutės);
  • Televizijos dramos filmo gamybos (kai vienos serijos trukmė yra ne trumpesnė nei 30 minučių ir sezono serijų skaičius neviršija 25);
  • Televizinės meninės dokumentikos filmo gamybos (kai bendra visų dalių trukmė ne trumpesnė nei 50 minučių).

Paraiškos nepriimamos dėl reklaminių filmų, reklaminių vaizdo klipų, televizijos laidų, muzikinių vaizdo klipų, kompiuterinių žaidimų, muilo operų, situacinių komedijų ar kitų panašių meninės vertės neturinčių serialų gamybos.

Filmas, kurio gamybai lėšų suteikęs vienetas galės pasinaudoti mokestine lengvata, turi atitikti šiuos kriterijus:

  • Kultūrinio turinio ir gamybos kriterijus (Aprašo 16 ir 29 punktai).
  • Lietuvoje patirtos išlaidos turi būti ne mažesnės kaip 43 000 eurų.
  • Filmo gamintojas bent 80 % filmo ar jo dalies tinkamų gamybos išlaidų turi patirti Lietuvoje.

Dokumentai, reglamentuojantys pelno mokesčio lengvatos kinui veikimą: 

Dėmesio! Pagal VMI komentarus (kurių nuoroda yra aukščiau), neatlygintinos investicijos lėšos turi būti faktiškai suteiktos Lietuvos filmo gamintojui, iki filmo ar jo dalies gamybos pabaigos, kuri nustatoma pagal auditoriui pateiktus filmo ar jo dalies gamybos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Todėl ir sutarties su investuotoju data, ir lėšų pavedimo data turi įeiti į auditoriaus nustatytą gamybos laikotarpį. Taip pat primename, kad Filmo ar jo dalies gamybos išlaidos, patirtos anksčiau nei 90 dienų iki paraiškos pateikimo (įskaitant ir paraiškos pateikimo dieną), nėra įtraukiamos apskaičiuojant bendrą filmo gamybos išlaidų sumą.

Norite prisidėti? Susisiekime +370 659 19161

PLAČIAU: http://www.lkc.lt/lengvata-filmu-gamybai/